kaip snukiaknygėj rašiau, su vaikais švenčių laukimas prasideda anksti- vakar jau papuošėm eglutę :) prie to ankstumo, matyt, prisidėjo ir tai, kad pernai eglutės neturėjom- elementariai nebuvo vietos jai pastatyt. užtai šįkart nepasismulkinom- perstumdėm baldus, kad galėtume pastatyt pačioj matomiausioj vietoj :)

ir namie kažkaip šilčiau- dega lemputės, blizga žaisliukai, plevena žvakės, naminio pyrago ir vėlyvų pietų kvapas... neslėpsiu- trūksta dar kažko, bet kol kas mums ir taip gerai :)

Mano vaiks turi ožį- jei kažko nenori, nepriversi mokytis. taip mums buvo su skaitymo džiaugsmu- raidės ėjos labai sunkiai, kelias pažindavo ir atsibosdavo. kadangi pedagoginio talento neturiu, tai ir nesikankinom- kol patinka, bandom, atsibosta- nevargstam.
kol atėjo diena, kai nusprendėm bandyt skaityt. turim puikią knygelę. prisiminėm visas raides, pakartojom, kas sunkiau ir ėmėmės darbo. turiu prisipažint- po 10 minučių abi susierzidnavom ir baigdavos viskas :D kol va, grįžus po atostogų pas senelius, vėl pajuto norą mokytis. sėdi sau šalia, ir pila žodelius kaip iš gausybės rago. ir kaip džiaugias, kad pavyksta tai, kas vakar niekaip nepasidavė :))) o kaip smagu man, kai matau, kaip vaikas tobulėja :)))

jaučiu, kad baigia "nusėst" baterijos. ir nežinau, kaip save pasikraut- komplektacijoj nebuvo laido, kad į rozetę įsijungt.
nenoriu nieko daryt, niekur eit, su niekuo bendraut. iš lovos išlipu tik todėl, kad mažė namie- reik vaiką gi pašert :)
idealiausia būtų dingt kur nors, kur nieko nėra. kad nereikėtų galvot apie vaiką, pinigus, žmones, save... kokia nors "lost" sala, tik be "kitų" :)

nuo rytojaus mano namuose vėl gyvens ( vyras )

maži atradimai, klausant sky.fm

taigi, šio reikalo ėmėsi Kamilės grupiokė Viltė (kažkas tarp 5 ir 6 metų):
- Ateis Olialia pupytės, ir kai vaikai miegos, jos darys sexą

supratot? :) kamilė man visa tai gana garsiai perpasakojo troleibuse. šalia stovėjusiem bernam buvo daug juoko, man- lyg ir siaubo, kuo tas vaikas užsiima namie, kad tokia patirtis ir žinios... :)))

po pasigraudenimų galima ir nusišypsot :)
visų maloniausia profilaktinį rūbų matavimąsi atlikt tada, kai gali giliai į spintos tamsą įkišt ne tuos rūbus, į kuriuos nebeįlendi, o tuos, kurie jau per dideli :))) taip vakar paslėpiau dvi poras kelnių (tiesa, planuoju jas susiaurint). arčiau dienos šviesos pasikabinau palaidinę, su kuria atrodau... sexy :D lauks kokio vakaro, kai galbūt rasiu su kuo į kokį klubą nueit :)
dar dvi poros džinsų, pora metų laukusios manęs- vieni lauks ir toliau, o kiti jau tinkamoj lentynoj :)

sekasi gi man- autobusu važiavau į daržą mažės pasiimt ir atgal namo. ir tik dabar (!) pamačiau ant stalo savo piniginę, kuri ten liko po vakarykščio ėjimo į parduotuvę. o piniginėj, aišku, nuolatinis. visą dieną sukaus po namus, ir nesugebėjau pamatyt ryškios raudonos piniginės... ką čia bepridursi. lieka tik džiaugtis ta laime, kad kontrolės nesutikau

pagaliau visų tampymųsi po policijas atomazga- šiandien gavau šaukimą į teismą. taigi po poros savaičių turėsiu naują extrymą- pirmas teismo procesas mano gyvenime :) gerai, kad teis ne mane :D