pareina Kamilė ką tik- jau nuo durų skamba "mama, aš susiradau naują draugę!!!" ir tyliai- "ateik, pasirodyk". pasirodo gal metais vyresnė mergaitė.
"mama, o mes radom negyvą paukštelį". aha, kad patikėčiau, jos jį atsinešė parodo delniukuose gulintį aukštielninką... nežinau, gal žvirbliukas, o gal koks mažas kregždžiukas- neįsižiūrėjau. ir kaip man neparodyt, kad lavonas, net mažo paukštelio pavidalu, nelabai mane žavi?
išsiunčiau kur nors po medžiu palikt.
susitarė panelės rytoj vėl susitikt. o man kažkaip... neramu? prisiminus, kokia pati vaikystėj buvau, jaudinuos, kad tie nauji draugai būtų protingi ir ne itin pasiutę, kad mano naivioji nepasirašytų kokiai vaikiškai kvailai avantiūrai...
et, motiniški nerimai. gal praeis :)