vakar po pokalbio su tėvais kažkaip liūdnai susimąsčiau...
vienas senelis jau metus nemato viena akimi. nuo visų tai meistriškai slėpė...
kitas senelis ir močiutė jau susidūrė su vėžiu.

tai va, vakar pagaliau prisibeldė mintis, kad jie sensta. o ar įsivaizduojat, kaip sunku susitaikyt su tuo, kai seneliai- gyvybingesni už daugybę jaunesnių žmonių? senelis šiemet aplankė italiją. remontuoja namą. savo rankomis. padeda namo statybose mano tėvams. kolekcionuoja pašto ženklus, monetas. skaito daugybę knygų. domisi augalais.
močiutė buvo keliose piligriminėse kelionėse, taip pat aplankė italiją, norvegiją, dar keletą šalių. vadovauja "bočių" padaliniui. dvejus metus iš eilės dalyvavo konstitucijos egzamino finale vilniuje. tik neseniai nebekandidatavo į savivaldybės tarybą. viskas per pastaruosius trejus-ketverius metus.
o dabar suvoki, kad jie sensta. kad sveikata silpsta. kad...
net baisu pagalvoti, kad kažkada jų nebus...