vakar po pokalbio su tėvais kažkaip liūdnai susimąsčiau...
vienas senelis jau metus nemato viena akimi. nuo visų tai meistriškai slėpė...
kitas senelis ir močiutė jau susidūrė su vėžiu.

tai va, vakar pagaliau prisibeldė mintis, kad jie sensta. o ar įsivaizduojat, kaip sunku susitaikyt su tuo, kai seneliai- gyvybingesni už daugybę jaunesnių žmonių? senelis šiemet aplankė italiją. remontuoja namą. savo rankomis. padeda namo statybose mano tėvams. kolekcionuoja pašto ženklus, monetas. skaito daugybę knygų. domisi augalais.
močiutė buvo keliose piligriminėse kelionėse, taip pat aplankė italiją, norvegiją, dar keletą šalių. vadovauja "bočių" padaliniui. dvejus metus iš eilės dalyvavo konstitucijos egzamino finale vilniuje. tik neseniai nebekandidatavo į savivaldybės tarybą. viskas per pastaruosius trejus-ketverius metus.
o dabar suvoki, kad jie sensta. kad sveikata silpsta. kad...
net baisu pagalvoti, kad kažkada jų nebus...

važinėdami darban/atgal pastebėjom apžvalgos ratą prie siemens'o. šiandien prisiruošėm nuvažiuot, pažiūrėt. o ten, pasirodo, atrakcionų parkas. na gerai, parkelis. bet vis tiek smagu.
mes, kadangi nesam adrenalino mėgėjai, iš šono pažiūrėjom, pafotinom. tuo apžvalgos ratu pakilom, kamilė dar pasisupo.

bet šiaip, norintiem šiek tiek paįspūdžiaut- visą kitą savaitę dar dirbs, nuo 14 val.

( Read more... )

ai, ir dar panoramoj buvom- prižadėjom kamilei, kad galės vaikų žaidimų kambary padūkt. o ten- iiiilga pertraukėlė, per kurią aš spėjau apsipirkti :) vaikų nėra, tai buvo nuobodu. pliusas- žmonių visur neįtikėtinai minimaliai. minusas- nusinuobodžiavusios pardavėjos surūgusiais veidais. bet vis tiek, tas spūsties nebuvimas atperka daug ką :)

p.s. kas primins, kur, kaip rašyt, kad vietoj "read more" būtų mano tekstas? kažkokios baltos naktys galvoj

aplankėm tėvus/senelius. vaiks išsidūko, ale tai visiškai nepadėjo jai nulūžt važiuojant namo. visas tris valandas burbuliavo gale.
kažkaip šįkart nelabai norėjau namo. dažniausiai gimtinėj pavargstu nuo žmonių, bendravimo, šurmulio, o šįkart buvo poilsis. ištempėm visus į kiemą, susinešėm kavas/tortus/užkandas ant žolės ir sėdėjom, kaip katinai šildėmės. pritrūko šiek tiek. nieko, dar bus vasara, dar bus mano atostogos :)
o namie... ką namie- vaiks ir vėl atsikėlė anksti, aš neišsimiegojus dabojau ją su knyga ant sofos. kol 8.30 ryte išgirdau mylintis kaimynus. dieve, pasijaučiau kaip pro rakto skylutę stebėdama arba netyčiom kažką užklupus (o durys užsikerta ir išeit negali). aplink tylu, ramus poilsiadienio rytas ir kažkur "aaa, oooo". susinepatoginau :D

saulė per velykas padžiugino, o dabar vėl apsiniaukę, niūroka ko tais...

Kamilė

savaitgalį atšokau geriausios draugės vestuves. prieš dvi savaites buvo dar vienos draugės.
kadaise buvom trys- klasiokės, patikėtinės, pačios pačiausios viena kitai. laikas ir atstumas daro savo, obetačiau viliuos, kad nors su viena santykiai vėsta, su kita pavyks išsaugot. kaip gražu buvo žiūrėt į šypsenas, į meilės kupinas akis...
tai va... iš mūsų klasės buvau pirma, puolus į šeimyninį gyvenimą- vaikas, (beveik) vyras, savi namai. ale jos ėmė ir aplenkė- turiu vaiką, (antrą)(beveik) vyrą, bet neturiu žiedo ir (beveik) vyras sako, kad manęs neves. nežinau, palaukt, ar jau kočėlu šonus apvanot...

juokai juokais, bet nors nesu ta, kuriai mirtinai reikia antspaudo, baltos suknios ir žiedo, bet tokie sudalyvavimai kartais per smegenis kerta. ir tada dar labiau mąstai- tikrai tikrai nori savo namų, savo vyro, savo gyvenimo. nes ne tas laikas ir ne ta situacija, ir ne ta patirtis, kai gali neribotą laiką tenkintis trupiniais...

taigi, kaip žinoma, MB tupi kaži kur Rusijos gilumoj, tipo, Altajuj (sunkiai įsivaizduojama, kur tai).
paskutinis pranešimas iš jo atėjo pirmadienį. sėdžiu, laukiu žinių, kaip jam sekas, džiaugiuos, kad ilsis- šitų atostogų jis labai laukė.
bet... mama (jo) labai nerimauja, kad negauna žinių. aš žinau, kad tai natūralu- juk abejoju, ar tokioj vietoj (http://tos4.livejournal.com/107274.html) mob. ryšys yra kiekvienam žingsny... tačiau ir pati nenorom užsikrečiu tuo nerimu, nors tikrai intensyviai bandau ją įtikint, kad viskas gerai ir kai tik galės, iškart praneš apie save.

bet vis tiek kiekvieną vakarą atsigulus tyliai sušnabždu- "saugok save" :*

nežiūrint į tai, kad buvimas be MB (mano brangusis/mano bjaurybė) yra nuobodus, liūdnokas ir šiaip reiškia vienišą šaltą lovą, bet galima įžvelgt pliusiuką- nors ir iki ryto galiu ir
va dar jei ir vaiką tuo pat metu...

***********

nieko, šis bei tas: