viskas prasidėjo nuo to, kad ryte teko keliaut į parduotuvę. o ten nebuvo mano mėgstamiausių (šiuo metu) saldainių. taigi, jaučiu šokolado trūkumą.
visą dieną negaliu pradėti suplanuoto darbo- tai neteisingai paskaičiuoju, tai ne taip nukerpu, tai tiesiog šiaip viskas iš rankų krenta. nuotaika link minuso, kantrybės- nulis. tik daug irzulio...

ta proga vakarienei- makaronai su kalnu kumpio ir va tieeeek sūrio. ir alus. šaltas alus iš didelio bokalo. velniop sveikas mitybas ir "nevalgau po 18 val.". visada valgau. ir dar užgersiu :P

kad jau po 5 valandų miego atsibudau ir niekaip užmigt nebegalėjau, pradėjo visokios mintys suktis. dėliojaus galvoj šiuos, beveik pasibaigusius metus. gavos toks sąrašiukas; ne pliusų/minusų, tiesiog sudėtis ir atimtis :)

taigi, per šiuos metus:
- 1 vyras (gero tau kelio su nauja drauge)
- 1 darbas (jums irgi gero kelio)
- 1 draugė (iki šiol nesuprantu, kas mums atsitiko)
- 13 kg gryno svorio (tikiuos, šitie negrįš)
- daug ilgų plaukų (vis dar džiaugiuos palengvėjusia galva)
+ 1 katinas
+ 1 gyvenamos vietos pakeitimas
+ 1 gimtadienis (na gerai, šitas avansu, bet tikiuos sulaukt :D )
+ kelios smagios išvykos (Estija ir Klaipėda)
+ keli geri žmonės (su kuriais, deja, bendrauti tenka labai retai)
+ 2 nauji užsiėmimai rankoms- kad galva ilsėtųs :)
+ 1 fantastiškų batų pora
+ atrastas malonumas gaminti
0 naujų vyrų
0 naujų vaikų :D
0 įgyvendintų planų (pritrūkau drąsos, sėkmės, tikėjimo ar dar ko nors)
0 minčių, kaip gyvent toliau

...ateina pačių keisčiausių minčių ir norų. vakar tiesiog degiau noru- šiltutėlė vasaros naktis, stiprus lietus, plynas laukas ar miško proskyna, ir aš, nuoga šokanti lietuje... gal kokios laumės genai lenda? o gal tiesiog poreikis būtent taip pajust laisvę.

teks laukt vasaros :)

Šiaip tikrai nesu ši tų žmonių, kurie mėgsta vienatvę. ir nueiti į filmą ar landžiot po parduotuves vienai man- tikra kančia. mėgstu kompaniją, mėgstu, kai šalia yra kas nors, su kuo galima pasikalbėti, pasitarti, pasidalinti įspūdžiais.
o šiemet va, sugalvojau, kad noriu sau pasidovanoti porą dienų kokiuose druskininkuose- keletą procedūrų, nakvynę viešbuty. viena. dar geriau- per gimtadienį. pačiai keista nuo tokių norų :) gal tyliai tikiuos kažkokio stebuklo, kai viena ragaučiau gimtadieninį šampaną? :)
idėja yra, net vietą išsirinkau. beliko maža smulkmena- iš kur man, bedarbei, gaut laisvų finansų tam reikalui? nebent biržos išmoką paaukot- jos užtektų su kaupu.
pažiūrėsim. sako, užrašyti norai greičiau išsipildo. gal padės :)

jaučiu, kad baigia "nusėst" baterijos. ir nežinau, kaip save pasikraut- komplektacijoj nebuvo laido, kad į rozetę įsijungt.
nenoriu nieko daryt, niekur eit, su niekuo bendraut. iš lovos išlipu tik todėl, kad mažė namie- reik vaiką gi pašert :)
idealiausia būtų dingt kur nors, kur nieko nėra. kad nereikėtų galvot apie vaiką, pinigus, žmones, save... kokia nors "lost" sala, tik be "kitų" :)

po pasigraudenimų galima ir nusišypsot :)
visų maloniausia profilaktinį rūbų matavimąsi atlikt tada, kai gali giliai į spintos tamsą įkišt ne tuos rūbus, į kuriuos nebeįlendi, o tuos, kurie jau per dideli :))) taip vakar paslėpiau dvi poras kelnių (tiesa, planuoju jas susiaurint). arčiau dienos šviesos pasikabinau palaidinę, su kuria atrodau... sexy :D lauks kokio vakaro, kai galbūt rasiu su kuo į kokį klubą nueit :)
dar dvi poros džinsų, pora metų laukusios manęs- vieni lauks ir toliau, o kiti jau tinkamoj lentynoj :)

įprasti gyventi vienai kur kas sunkiau, nei įprast dienas ir buitį dalintis su kitu žmogum.
vakarais ilgai naktinėju, nes sunku eit miegot į didelę lovą.
naktį instinktyviai ranka ieškau, ką apkabint. apkabinu orą. ryte taip pat verčiuos ant šono, kad atmerkus akis pamatyčiau veidą. nematau...
neturiu su kuo gerti kavą. vakare girdžiu kiekvieną garsą laiptinėj- vis laukiu, kol atsidarys durys. ant džiovyklos- tavo kojinės, o ant stalo- tavo puodelis.
grįžtu namo, o ten nieks nelaukia.
lengva pasakyt "gyvenk toliau". tik gaila, kad taip sunku tai padaryt.

keista, kaip per kelias valandas (miego) gali pasikeist savijauta. jei vakar visus kampus ir pagalves nulaisčiau ašarom, šiandien keista ramybė viduj. tikiuos, ne prieš bloga visa tai :)

atrodo, greit galėsiu kurt gyvenimo būdo žurnalą viena iš dviejų temų: "kaip vienai išgyventi vilniuje" arba "kaip neišprotėti grįžus gyvent pas tėvus".
duok, dieve, man stiprybės. ir aš visai rimtai...