faktai:
finale- vilties aš neprarandu, vis tiek rasiu, kur aplink savo namus be streso galėsiu važinėtis...
- vilniuje dviračiu važiavau pirmą kartą gyvenime
- paskutinį kartą ant dviračio sėdėjau gal prieš du metus
- per tiek laiko fizinė forma gerooookai suprastėjus
- bet ne visai prasta- pagal maps.lt parodymus, per mažiau nei valandą sumyniau beveik 12 km. kaip man- tikrai neblogai
- važinėti vilniuje- pavojinga...
- pirma atkarpa- nuo visorių moletų plentu link molėtų. nuvažiavau iki prašiškių stotelės ir... baigės dviračių takas. apsisukau.
- toliau- iki bajorų žiedo stotelės. apsisukau.
- molėtų plentu link santariškių. tiesiai tiesiai, iki santariškių žiedo. apsisukau. ir tuo pačiu keliu atgal.
- kai dviračių takas iš niekur atsiranda- pusė velnio. bet kai jis netikėtai baigiasi- labai nemalonu. ne itin faina staigmena, kai po šviežiai asfaltuoto takelio tave pasitinka kuo aukštesnis bordiūras.
- daug kur takų išvis nėra. arba šaligatvis, arba gatvė. teatleidžia man pėstieji ir priesiekę dviratininkai- rinkaus šaligatvį. nesijaučiu ant dviračio dar tokia tvirta, kad riedėčiau tiesiog gatve.
- ypač kai nemažai vairuotojų užvažiuotų tiesiog ant tavęs, jei žinotų, kad nieks nenubaus už žmogžudystę...
- pėstiesiem dviračių takai nieko nereiškia. kiek sutikau juo einančiu- tiek nei vienas ir nepasitraukė...
finale- vilties aš neprarandu, vis tiek rasiu, kur aplink savo namus be streso galėsiu važinėtis...

- Nuotaika:
tired
