žiūriu, toks tradicinis reikalas- pablogint apie savo šventes.
o šventės... pusantros valandos kamštyje bandant išvažiuot iš vilniaus (ir kas sugalvojo, kad kūčių dieną reikia dirbt...). pavėlavom į vakarienės pradžią, nes mama neteisingai suprato mane :D
didelės, storos, sočios ir dosnios kalėdos. lauktos ir visiškai netikėtos dovanos. vaikų krykštimas gavus tai, ko norėjo ar net nesitikėjo.

labai smagu, kad šiemet dovanų rinkimas buvo nors ir ne itin lengvas, bet tikrai nevarginantis. ir kad žmonės buvo tikrai nudžiuginti...

dar pora švenčių, ir vėl viskas grįš į savo vėžes...

šiemet tikriausiai pirmas kartas, kai aš desperatiškai nelakstau laužydama galvą- ką gi kam nupirkt, padovanot?
o taip visada būdavo. arba, jei turėdavau minčių, neturėdavau nei vieno laisvo lito.
šįkart jau turiu dovanas vaikui, brangiausiajam (supakuotos jau gal 3 savaitės), sesei, tėvams. kitiems liko tik nupirkti. svarbu, kad litai netyčia nesibaigtų :)

o darbe šiandien aplankė valdžia. šventinių lauknešėlių papylė. smagu pasidarė. kadangi šitoj darbovietėj pirmą kartą sutiksiu kalėdas, nežinau, tradicija tokia, ar krizė- dėžutė saldainių, diiidelis rūkytas sūris ir a la kumpis. diiiidelis. o kvepia kaip senelių rūkytas. visai fain, nes pomėgis į tuos lauknešėlius dėt stiprsiuosius gėrimus manęs netenkina- aš jų nevartoju. tad tekdavo kam nors atiduot. o dabar galėsim visa šeima vaišintis :)))

tiesa, antikalėdinis faktas- neturim eglės. tiksliau, turim (pernai papirkau didelę ir nuostabiai gražią dirbtinę- saugom gamtą). bet ryšium su užsitęsusiais neprašytais remontais jai tiesiog neliko vietos. o aš taip džiaugsmingai pirkau krūvas naujų gražių žaisliukų. tikriausiai kabinsim ant lango... kad bent kiek jaustųs, kad kažkur kalėdos. gal bent pasnigs tą vieną dieną?