Mano vaiks turi ožį- jei kažko nenori, nepriversi mokytis. taip mums buvo su skaitymo džiaugsmu- raidės ėjos labai sunkiai, kelias pažindavo ir atsibosdavo. kadangi pedagoginio talento neturiu, tai ir nesikankinom- kol patinka, bandom, atsibosta- nevargstam.
kol atėjo diena, kai nusprendėm bandyt skaityt. turim puikią knygelę. prisiminėm visas raides, pakartojom, kas sunkiau ir ėmėmės darbo. turiu prisipažint- po 10 minučių abi susierzidnavom ir baigdavos viskas :D kol va, grįžus po atostogų pas senelius, vėl pajuto norą mokytis. sėdi sau šalia, ir pila žodelius kaip iš gausybės rago. ir kaip džiaugias, kad pavyksta tai, kas vakar niekaip nepasidavė :))) o kaip smagu man, kai matau, kaip vaikas tobulėja :)))

taigi, šio reikalo ėmėsi Kamilės grupiokė Viltė (kažkas tarp 5 ir 6 metų):
- Ateis Olialia pupytės, ir kai vaikai miegos, jos darys sexą

supratot? :) kamilė man visa tai gana garsiai perpasakojo troleibuse. šalia stovėjusiem bernam buvo daug juoko, man- lyg ir siaubo, kuo tas vaikas užsiima namie, kad tokia patirtis ir žinios... :)))

atrodo, kažkaip pavėluotai atėjo kodėlčiaus metas. arba tai buvo tiek neaktyviai, kad aš neprisimenu
užtat dabar kai drėbtelėjo, tai nepagailėjo. nebegaliu pasakų skaityt- vos ne kas antrą žodį tenka aiškint, nes vis pasipila klausimai "o ką tai reiškia?". ir turiu aiškint net tai, ką, atrodo, ji jau seniai žino. kantrybės išbandymas

na gerai, iki poliglotės dar kiek trūksta, bet vis tiek :)
mažoji mano (pusšeštų metų) mane vis stebina savo rusų kalba. matyt, dera paminėt, kad iki Vilniaus mes abi buvom visiškos... lamos :) na, aš prisiminiau senus laikus, išmokau visai padoriai. mažė vis kokį žodį pasigavus pasakydavo, bet tik tiek. o paskui pasipylė. pirmą kartą vos lėkščių iš rankų neišmečiau, kai su uošviu pas mus rusiškai susiginčijo, kuriam kur sėst :D paskui pati su ja pabandžiau pakalbėt- na visai nieko, žinant, kad rusiškai jin tik su uošviais ir bando aiškintis. o dabar vėl parėjo su "seneliu", paima žaidimą ir klausia "а ты знаэш, как играть?". keista klausytis, žinant, kad pati jis nemokiau :)

Kamilė su savo panų chebra siaubia namus.
Pasakau, kad greitai turės eit praustis, susitvarkyt- turėsim svečių. Kamilė, aišku, apsidžiaugia ir paskelbia- "valio, valgysim pyragą".
Viena padružkė tuoj imasi iniciatyvos:
- Mano mamos vardas Giedrė. Mes irgi galėtume ateiti į svečius kitą šeštadienį.

tada jau man teko atsimušinėti nuo atakos- kažkaip nesu linkus būt priversta kviest į svečius nepažįstamus žmones :D

*** nusipirkt kontaktinius lęšius už padorią kainą- misija neįmanoma. jei dar prieš metus už 70 Lt nusipirkdavau porą pusmečiui, tai dabar- 60 litų mėnesiui... berazumiai. gal kas žinot, kur dar neišprotėjo ir neplėšia tokių pinigų?
*** šiandien pabandėm savitarnos kasas maximoj. pirkom sveriamų spurgų, tris bandeles su picos įdaru ir lašišos filė. normaliai susitvarkyt pavyko tik su spurgomis. nes bandelių kiekio patiem nepavyko įmušti. filė kodo nuskanuoti irgi nepasisekė. moterį robotę vaidinanti Stašaitytė kalba labai lėtai. o kol ji savo instrukcijos nepasako, nelabai gali atlikt sekantį veiksmą. vienu žodžiu- IKI kol kas patiko labiau. bet iš principo eisiu dar kelis kartus, kol perprasiu tą grybą... tiesa, matyt būtent dėl pakankamai sudėtingų procedūrų maxima prie tų kasų įrengė normalią darbo vietą kasininkei-pagalbininkei. nesitiki, kad žmonės perpras jų keistą techniką :D
*** karštas oras išmušė iš vėžių Kamilę- visą savaitę davės lauke be problemų, o šiandien neatlaikė- temperatūra pakilo iki 38.5. matyt, dar prisidėjo nuovargis lakstant po parduotuves... ale tylu kaip namie, kai ji miega :)

pareina Kamilė ką tik- jau nuo durų skamba "mama, aš susiradau naują draugę!!!" ir tyliai- "ateik, pasirodyk". pasirodo gal metais vyresnė mergaitė.
"mama, o mes radom negyvą paukštelį". aha, kad patikėčiau, jos jį atsinešė parodo delniukuose gulintį aukštielninką... nežinau, gal žvirbliukas, o gal koks mažas kregždžiukas- neįsižiūrėjau. ir kaip man neparodyt, kad lavonas, net mažo paukštelio pavidalu, nelabai mane žavi?
išsiunčiau kur nors po medžiu palikt.
susitarė panelės rytoj vėl susitikt. o man kažkaip... neramu? prisiminus, kokia pati vaikystėj buvau, jaudinuos, kad tie nauji draugai būtų protingi ir ne itin pasiutę, kad mano naivioji nepasirašytų kokiai vaikiškai kvailai avantiūrai...
et, motiniški nerimai. gal praeis :)

Skaitau horoskopus, garsiai. pirma savo, po to- tos4 
dar perklausiu- tu kas, liūtas?
kamilė išgirdus tuoj susirūpina, kad neliktų pamiršta:
- o kas aš? liūtas ar gyvatė?

ką daryt, kai abu dirbt turim iki 19 val., o darželis vaikus laiko tik iki 18.20 val.?
o juk į tą daržą ėjom dėl to, kad turėjo prailgintą grupę, dirbančią iki 20 val...

važinėdami darban/atgal pastebėjom apžvalgos ratą prie siemens'o. šiandien prisiruošėm nuvažiuot, pažiūrėt. o ten, pasirodo, atrakcionų parkas. na gerai, parkelis. bet vis tiek smagu.
mes, kadangi nesam adrenalino mėgėjai, iš šono pažiūrėjom, pafotinom. tuo apžvalgos ratu pakilom, kamilė dar pasisupo.

bet šiaip, norintiem šiek tiek paįspūdžiaut- visą kitą savaitę dar dirbs, nuo 14 val.

( Read more... )

ai, ir dar panoramoj buvom- prižadėjom kamilei, kad galės vaikų žaidimų kambary padūkt. o ten- iiiilga pertraukėlė, per kurią aš spėjau apsipirkti :) vaikų nėra, tai buvo nuobodu. pliusas- žmonių visur neįtikėtinai minimaliai. minusas- nusinuobodžiavusios pardavėjos surūgusiais veidais. bet vis tiek, tas spūsties nebuvimas atperka daug ką :)

p.s. kas primins, kur, kaip rašyt, kad vietoj "read more" būtų mano tekstas? kažkokios baltos naktys galvoj