... kaip Bandis :D tik kad sėdžiu ne ant sofos, o prie kompo. ir vis tik nemėgstu tokios pozos- geriau jau kam nors kitam tas rankas kaišiot

apie ką aš čia? aaa, tai va- alaus turiu. ir čipsų parsitempiau. nepamenu, kada valgiau to brudo. o šiandien užsimaniau. šeštadienis ir man :)

kaip snukiaknygėj rašiau, su vaikais švenčių laukimas prasideda anksti- vakar jau papuošėm eglutę :) prie to ankstumo, matyt, prisidėjo ir tai, kad pernai eglutės neturėjom- elementariai nebuvo vietos jai pastatyt. užtai šįkart nepasismulkinom- perstumdėm baldus, kad galėtume pastatyt pačioj matomiausioj vietoj :)

ir namie kažkaip šilčiau- dega lemputės, blizga žaisliukai, plevena žvakės, naminio pyrago ir vėlyvų pietų kvapas... neslėpsiu- trūksta dar kažko, bet kol kas mums ir taip gerai :)

nuo rytojaus mano namuose vėl gyvens ( vyras )

įprasti gyventi vienai kur kas sunkiau, nei įprast dienas ir buitį dalintis su kitu žmogum.
vakarais ilgai naktinėju, nes sunku eit miegot į didelę lovą.
naktį instinktyviai ranka ieškau, ką apkabint. apkabinu orą. ryte taip pat verčiuos ant šono, kad atmerkus akis pamatyčiau veidą. nematau...
neturiu su kuo gerti kavą. vakare girdžiu kiekvieną garsą laiptinėj- vis laukiu, kol atsidarys durys. ant džiovyklos- tavo kojinės, o ant stalo- tavo puodelis.
grįžtu namo, o ten nieks nelaukia.
lengva pasakyt "gyvenk toliau". tik gaila, kad taip sunku tai padaryt.

cha, aš savim didžiuojuos :)
užsizirziau, kad man reikia lentynos- nuomojamam bute tokio tipo baldų nelabai yra, nusipirkę esam komodą, kur jau nelabai vietos yra. o knygos kaupias kaupias...
taigi, nulėkėm šįryt akropolin, susiradom neblogą gaminį ir partempėm namo. kadangi tos4 išvažiavo su kompanija gamton, paliko mane kankintis ir laukt iki rytojaus- kol grįš ir surinks. lauksiu aš. pavalgiau, patingėjau ir ėmiaus darbo. užtrukau apie pusantros valandos, bet tą daiktą surinkau 
tiesa, tenka paminėt, kad ermitaže pirkta lentyna kiek "perkomplektuota"- išimti keli varžtai ir šiaip detalės, o instrukcijoje išbraukti. deja, bet jų vis tiek reikia. pvz, paimti keli varžtai, reikalingi atraminėm kojytėm... viliuos, kad dabar nesugrius 

dalį knygų jau sudėjau, gražu žiūrėt


upd. nusifotkinau. tik mažoji jau spėjus dalį okupuot ir paverst savo valdom :D

nors supratimas, kad namie sėdi dėl to, jog neturi darbo, ir nėra itin malonus, mano blondiniška galva pasistengia priežastį greit pamiršti :)
tuo buvimu namie turbūt labiausiai džiaugiasi Kamilė- į darželį nereikia, visą dieną lauke laksto. pirmas klausimas atsikėlus- "ar galiu į kiemą/pas senelius?". tik spėk sugaudyti, kad bent pusryčius pavalgytų :) o vakar pasidarėm pramogą ir išsiruošėm ledynmečio žiūrėt. kamilei atrakcija- kino teatre buvo pirmą kartą. pasilepinom saldumynais, filmu, paskui dar ir vaikų žaidimų kambariu. grįžom nusikalę, bet patenkintos.
o kol mažė kieme, aš sau ramiai siuvinėju. kaip atsisėdu ant sofos kokį filmą įsijungus, taip ir tingiu šikną pakelt :D
o šiaip- svarbu, kad tas nedarbo periodas neužsitęstų per ilgai...

ne veltui burbu, kad daug kam rankos iš šiknos auga- požeminis namo parkingas bendras visoms trims laiptinėms. per tokį kiekį butų/žmonių juk būtinai atsiras tokių, kurie nesivargins apsaugot visų turtą- tai laiptinės durų užraktas sugadintas, tai durys į garažą atrakintos (kurios šiaip retai naudojamos, nes yra liftas).
šiąnakt kažkam panižo rankos, kažkas nepasirūpino, ir finalas- išdaužtas mūsų mašinos langas ir pavogta magnetola. nuostoliai sąlyginai nedideli (iš mūsų garažo yra ir pačias mašinas išvarę), bet vis tiek nemalonu. visos apsaugos, visi užraktai- šiknon, nes arba nesaugo, arba patys žmonės nesirūpina, kad jie saugotų... pikta

kiek siekia atmintis, šiandien pirmas kartas per beveik du metus, kai aš namie- visiškai viena. mažoji iškeliavo ilgų atostogų pas senelius, brangusis su darbo kolektyvu kažkur sodyboj bando prarasti sąmonę :D o aš, grįžus iš darbo, valgiau braškes su pienu (pirmą kartą šiais metais!), M&M's ir žiūrėjau filmus. net keista, tiesą pasakius  :)))

aplankėm tėvus/senelius. vaiks išsidūko, ale tai visiškai nepadėjo jai nulūžt važiuojant namo. visas tris valandas burbuliavo gale.
kažkaip šįkart nelabai norėjau namo. dažniausiai gimtinėj pavargstu nuo žmonių, bendravimo, šurmulio, o šįkart buvo poilsis. ištempėm visus į kiemą, susinešėm kavas/tortus/užkandas ant žolės ir sėdėjom, kaip katinai šildėmės. pritrūko šiek tiek. nieko, dar bus vasara, dar bus mano atostogos :)
o namie... ką namie- vaiks ir vėl atsikėlė anksti, aš neišsimiegojus dabojau ją su knyga ant sofos. kol 8.30 ryte išgirdau mylintis kaimynus. dieve, pasijaučiau kaip pro rakto skylutę stebėdama arba netyčiom kažką užklupus (o durys užsikerta ir išeit negali). aplink tylu, ramus poilsiadienio rytas ir kažkur "aaa, oooo". susinepatoginau :D

saulė per velykas padžiugino, o dabar vėl apsiniaukę, niūroka ko tais...

Kamilė

tiesa, dar ne savo, dar tik nuomojamam bute. bet vis tiek naujakuriai. vis tiek smagu :) jau ir pirma naktis ten praėjo. ir pirmi pusryčiai (kurių aš, tiesa, nespėjau suvalgyt)
dabar reikia priprasti prie naujo namo. prie popierinių sienų, kai girdi vos ne kiekvieną kaimynų žingsnį. prie vonios- tualeto erdvės (supratau, kad man šiek tiek nejauku sėdėti tualete, kai jo dydis- praktiškai kaip kambario :D ), prie langų, pro kuriuos matai ne laukinį sodą, o kaimynų langus.
ir rūbai kol kas tašėse/ant žemės. reikės šiandien tvarkytis. virdulį tik vakar pakeliui iš darbo nusipirkom. namie nėra net druskos :) ir šiandien ryte bėgau pas uošvius susirinkti prieskonių, nes suvokiau, kad prėskas maistas bus laaabai nekas...
pagavau save vis žiūrinčią į sutrūkinėjimus sienose... o namui juk viso labo pora metų!!!
dar neturime interneto, televizijos. bet ir faina- muziką įsijungi, ir nori nenori tenka bendrauti tarpusavy, o ne sulįsti į ekranus :)

ir dar- visas veiksmas vamzdynuose vyksta laaaabai garsiai... siaubas...